pėdos

pė́dos sf. pl. (3, 1) kieno nors kojų įspaustos žymės, pėdsakai: Kai pamato vilko pė́das, eina ir eina, kolei ažumuša Dbč. Šuo rado kažkokio žvėries pė́das NdŽ. Kojos purvinos, tai kur tik eina, tai pė́dos Prn. Pė́dų suvisu nematyti Ms. Šunys pėdas uostinėjo JD823. Ant pėdų̃, pagal pė́das atsekti KI158. Nusivarė pėdõms Skd. Pėdos parodys, kas pavogė B. Juk nesunku būtų pėdomis susekti J.Balč. Vis vien jo pėdomis į pilaitę nujosime A.Vien. | prk.: Tokie žmonės nemėgsta likti pėdų paskui save J.Balč. ^ Girtuoklio ir pėdų̃ lenkis (šalinkis, traukis iš kelio) Mrj. Bėk ir pėdų tokio žmogaus B. Aš nenoriu nė ant jos pėdų̃ užeiti Skr. Bėgančio pė́dos, stovinčio kraujai Dkš. Ka išejo, aš bėgau pė́doms (iš paskos) veizėti Brs. Tylėk – mas visas tavo pė́das (visą gyvenimą, visus darbus, visą elgesį) žinom Rdn. Kur pėdos, ten ir bėdos S.Dauk.

◊ ant karštų̃ (tų̃) pėdų̃ netrukus, nedelsiant, įkandin: Ant karštų pėdų sekti ST613. Jam reikia ant karštų pėdų ženytis LTR(Žg). Ant tų pėdų beveik užmetė kitą klausimą V.Piet. Būk teip geras, duok man ant tų pėdų žinią TŽVI411. Ant tų̃ pėdų̃ užmiršau J.

ant (kieno) pėdų̃ į vietą: An ano pėdų̃ stojo kitas Pvn.

ežė̃s pėdomìs išeĩti veltui žūti: Ežė̃s pėdìkėms viskas išẽjo Grd.

gañdro pėdẽlės; LBŽ bot. pievinė kartenė (Cardamine pratensis).

į (kieno) pė́das eĩti (ateĩti, padė́ti) darytis tokiam pat, daryti taip, kaip kas nors daro: Eĩta į muno pė́das, senyn eita Jdr. Ateĩsi ir tu į tas pačias pė́das (ir tau taip bus) Skr. Kad aš padėčiau savo vaiką į anų pėdas, juk aš nėkados nepaauginčio Plt.

į pė́das padúoti (kam) ateiti į galvą, sukelti nerimą: Jei į pė́das padúoda, gal i tikrai jie te (pas svetimą moterį) užeina Erž. Man pàdavė į pė́das, kas bus toliau Skr. Žiūrau – durys praviros, tuoj man pàdavė į pė́das, kad čia vagys Gs.

iš pėdų̃ ver̃sti kreipti nusistatymą, pažiūras: Neatgrasysi nuo mano sumanymo, neišversi manęs iš pėdų: pirksiu laikraščių ir knygų Žem.

pė́dos atšãlo seniai nėra: Kitų pažįstamų iš dvaro jau ir pėdos atšalo rš. Jono jau ir pėdos atšalę Mrj. (kieno)

pėdosè bū́ti (palìkti) patirti dalią, tapti: Muno pėdosè bū́tumi, žinotumi, kaip sunku [senam] Šv. Paliko Jockaus (plėšiko vardas) pėdose Šts. (kieno)

pėdomìs eĩti (sèkti, váikščioti) sekti, laikytis mokymo: Tėvo pėdõm eĩna Grž. Senų pėdom jauni eina Plv. Jis vaikščiojo pėdomis Christaus DP486. Toks tai buvo galas baisio paukštvanagio, toks bus ir einančių jo pėdomis M.Valanč.

pė́das mė́tyti (sumė́tyti, sumèsti) eiti netiesiu keliu, stengtis suklaidinti, išsisukti: Vagys pė́das mė́to Alk. Senį zuikį sunku pagaut: kai mato neištruks, tuoj ima pė́das mė́tyt Gs. Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų J.Balč. Ne, tu žodžiais nori pėdas sumesti kaip lapė V.Krėv. (kieno)

pė́das pamatýti patirti vargo (būdingo kam): Motinos pė́das pamatỹs, kaip vaikas užkris Rdn.

pė́das sumaišýti suklaidinti: Vienas išbėgo, ir pėdas sumaišė rš. (kieno)

pė́das suriñkti Plv, Grl, Skr paveldėti būdą, būti panašiam: Tas vaikas visas tėvo pė́das suriñkęs: ir kalba iš reto, ir vaikščioja kaip senis Šl. Visas motinos pė́das suriñkusi, su liežuviais laksto Krš.

po (kieno) pėdų̃ mirus, po mirties: Po savo tėvo pėdų buvo jo vieto[je] gaspadoriu M.Valanč. Tas karalius prižadėjo, kad kas ją atrastų, tai tas bus jo žentu ir po jo pėdų – karalium BsMtI147. Negaus turto po pėdų mūsų M.Valanč.